Lithuania profile

Overview

2022 m. galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje sudarė apie 5,4 Mtne. 2000-2022 m. laikotarpiu galutinės energijos sąnaudos vidutiniškai didėjo po 1,6% per metus. Galutinės energijos vartojimo struktūroje transporto sektoriaus dalis padidėjo net 12 procentiniu punktu, t. y. transporto sektoriaus dalis išaugo nuo 27,2% 2000 m. iki 39,2% 2022 m. Tuo pačiu laikotarpiu namų ūkio energijos vartojimo dalis sumažėjo 8,2 procentiniais punktais (nuo 37,3% iki 29,1%), pramonės sektoriaus dalis taip pat sumažėjo 2,9 procentiniais punktais (nuo 20,7 iki 17,8%), tuo tarpu paslaugų sektoriaus dalis išliko tokia pati ir sudarė apie 12,0%. 2022 m. pastatai, apimantis namų ūkius ir paslaugų sektorių, galutinės energijos vartojimo struktūroje sudarė apie 40,7%.

Galutinės energijos vartojimo efektyvumas, apskaičiuotas pagal ODEX indeksą, išaugo vidutiniškai 2,0% per metus nuo 2000 iki 2022 m. arba 37,0% per šį laikotarpį. Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas pasiektas pramonės sektoriuje (4,3% per metus). Namų ūkiuose, dėl senų pastatų renovacijos proceso, energijos vartojimo efektyvumas didėjo vidutiniškai 1,6% per metus. Paslaugų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo didėjimas buvo pastovus (apie 0,6% per metus). Transporto sektoriuje energijos vartojimo efektyvumo didėjimas taip pat buvo pastovus (apie 1,6% per metus).

Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas nustato privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo rodiklius. 2021-2030 m. kasmet sutaupyti energijos kiekius, kurie atitiktų 0,8% 2016-2018 m. suvartotos vidutinės galutinės energijos. Tokie energijos kiekiai turi būti sutaupomi kasmet 2031-2050 m., išskyrus atvejį, jei ilgalaikiai Europos Sąjungos energetikos ir klimato tikslai 2050 m. bus pasiekti anksčiau. Įstatymas užtikrina, kad 2030 m. pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 5462 ktne, galutinis energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 4526 ktne, o bendras energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos kiekis Lietuvoje būtų ne mažesnis kaip 27280 GWh. 

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NEIS) nustatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2050 m. Tiksliniai energijos vartojimo efektyvumo rodikliai – galutinis energijos suvartojimas, neviršijantis 51 m. TWh 2030 metais, 46 TWh 2040 metais ir 42 TWh 2050 metais Lietuvoje. Pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo siekimo kryptys – 1) skatinti kompleksinį daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą; 2) didinti energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant aukštos pridėtinės vertės kuriamas ir energiją taupančias pramonės šakas; 3) skatinti transporto, ypač sunkiojo kelių transporto  elektrifikavimą, elektromobilių naudojimą ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą.

Lietuva parengė Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą (NECAP). Energijos vartojimo efektyvumo dimensijoje ji prisiima prielaidą įgyvendinti esamas ir planuojamas politikos priemones. Sukauptas energijos taupymo tikslas 2030 m. yra sutaupyti 34,5 TWh iš esamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir dar 11,9 TWh iš planuojamo energijos taupymo.

Buildings

Patalpų šildymo energijos sąnaudos tenkančios 1m2 sumažėjo 29% per analizuojamą laikotarpį ir 2022 m. sudarė 9,78 kgne/m2. Buitinių prietaisų elektros energijos sąnaudos tenkančios vienam būstui padidėjo nuo 0,09 tne (2000 m.) iki 0,14 tne (2022 m.). Energijos sąnaudos karšto vandens ruošimui padidėjo beveik 22.0% ir 2022 m. sudarė 0,12 tne/būstui. Per tą patį laikotarpį energijos sąnaudos maisto gamybai išliko stabilios ir 2022 m. sudarė 0,06 tne/būstui. 

2022 m. namų ūkio galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje sudarė apie 1,56 Mtne ir lyginant su 2000 m. lygiu padidėjo 10%. Viena pagrindinių priežasčių sąlygojusi energijos vartojimo augimą per šį laikotarpį - gyvenimo būdas (0,29 Mtne "didesnių namų"). Energijos sąnaudos taip pat didėjo dėl naujų būstų statybos, augančio buitinių prietaisų skaičiaus, klimato pokyčių bei kitų priežasčių (0,22 Mtne, 0,14 Mtne, 0,05 Mtne ir 0,05 Mtne atitinkamai). Sutaupyta energija sudarė net 0,55 Mtne, tačiau nekompensavo energijos sąnaudų augimo.

Elektros energijos sąnaudos tenkančios vienam paslaugų sektoriaus darbuotojui nuo 2000 m. vidutiniškai didėjo 1,7% per metus. Šį augimą iš esmės sąlygojo augantis naujų elektros prietaisų kiekis, tokių kaip IT įrenginiai, telekomunikacijų prietaisai ir oro kondicionavimas. Elektros energijos sąnaudos tenkančios paslaugų sektoriaus vienam darbuotojui pastoviai didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Bendras energijos suvartojimas vienam darbuotojui per tą patį laikotarpį taip pat vidutiniškai didėjo 0,1% per metus.

Siekdama didinti energijos vartojimo efektyvumą, Lietuva įgyvendina programas ir priemones pastatų sektoriuje. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą butų savininkams suteikiamos lengvatinės paskolos (3 proc. 20 metų, linijinis mokėjimo būdas). Įvairių tipų viešųjų pastatų modernizavimui skiriamos finansinės priemonės pagal Visuomeninių pastatų renovacijos programą, Viešosios paskirties pastatų renovavimą nacionaliniu ir regioniniu lygiais, Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą, Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo (modernizavimo), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas programą, Klimato kaitos programą, Ignalinos regiono visuomeninių pastatų programą ir Savivaldybių viešųjų pastatų projektus, įgyvendinanant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Pastatams atnaujinti naudojamos valstybės, savivaldybių biudžetų, ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos. 2014-2020 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą buvo sutaupyta 2982,69 GWh energijos, o iš priemonių, orientuotų į visuomeninius pastatus, dar 573,7 GWh energijos.

Transport

2022 m. kelių transportas sudarė net 98% visų transporto energijos sąnaudų. Automobilių energijos sąnaudų dalis bendroje struktūroje padidėjo nuo 46,0% (2000 m.) iki 56,4% (2022 m.). Sunkvežimių energijos sąnaudos dalis sumažėjo nuo 47,0% iki 41,5%. 2022 m. geležinkelio transportas sudarė 1,4%, motociklai - 0,5% ir vidaus vandens - 0,2%.

Keleivių transporto automobiliais dalis didėjo vidutiniškai 1,5% per metus ir bendroje struktūroje padidėjo nuo 89,0% iki 93,5%. Keleivių transporto dalis tiek autobusais, tiek ir geležinkeliu mažėjo (atitinkamai 1,2% ir 2,1% per metus). 

Krovininio transporto srautas (matuojamas tonkilometriais) padidėjo apie 40%. Šį augimą sąlygojo ženkliai padidėjęs kelių transporto srautas (apie 4 kartus). 2022 m. krovininio transporto struktūroje kelių transportas sudarė apie 52,4%, geležinkelių transportas - 47,5% ir vandens - 0,1%.

2022 m. transporto galutinės energijos sąnaudos buvo 1,08 Mtne didesnės lyginant su 2000 m. sąnaudomis. Išaugusi krovinio transporto veikla (0,49 Mtne), transporto rūšies pokyčiai (0,56 Mtne) ir kiti veiksniai (0,52 Mtne) sąlygojo galutinės energijos sąnaudų augimą. Šį ženklų poreikių padidėjimą nekompensavo sutaupyta energija (0,51 Mtne).

Transporto sektoriuje priemonės yra orientuotos į kelių infrastruktūros plėtrą, viešojo transporto parkų atnaujinimą ir informacinius/švietimo tikslus, pavyzdžiui, ekologišką vairavimą ar dieną be automobilio. Naudojami ES struktūriniai fondai, valstybės biudžeto lėšos ir Klimato kaitos specialiosios programos finansiniai ištekliai. Be to, padidintas pridėtinės vertės mokestis taikomas kurui ir akcizas kai kurioms degalų rūšims, įskaitant benziną, SND ir dyzeliną. Didelis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo uždavinių įgyvendinimui transporto sektoriuje plėtoti darnų mobilumą miestuose, gerinti eismo saugumą, diegti išmaniąsias transporto sistemas, diegti efektyvesnes transporto priemones, plėtoti aplinką tausojantį transportą. 2014-2020 m. buvo įgyvendintos finansinės paramos priemonės „Miesto viešojo transporto parko atnaujinimas" ir "Vietinis transportas“, siekiant atnaujinti viešojo transporto parką. Priemonių finansavimo forma – negrąžinama subsidija. 2018-2019 m. viešojo transporto priemonės buvo atnaujintos Radviliškio, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno miestuose. Viešojo transporto parko atnaujinimas leido sutaupyti 6,51 GWh energijos 2018-2020 m., o mokesčių padidinimas leido sutaupyti 4626,04 GWh 2014-2019 m.

Industry

2000-2022 m. laikotarpiu pramonės galutinės energijos sąnaudos padidėjo 22,0%. Chemijos pramonė yra svarbiausias pramonės energijos vartotojas. Chemijos pramonės poreikiai bendrose pramonės energijos sąnaudose ženkliai išaugo nuo 20,0% (2000 m.) iki 25,0% (2022 m.). Chemijos pramonės galutinės energijos poreikiai augo vidutiniškai 1,8% per metus. Kitų energijai imlių pramonės šakų (nemetalo mineralinių produktų ir popieriaus) dalis sumažėjo lyginant su 2000 m. (nuo 25% iki 22%).

Šiuo metu pramonės sektorius sudaro apie 18% Lietuvos galutinės energijos vartojimo struktūroje. Galutinis energijos suvartojimas pramonėje 2022 m. buvo 0,17 Mtne didesnis nei 2000 m. Šią tendenciją sąlygojo tai, kad ekonomikos augimo (1,16 Mtne), ir struktūrinių pramonės pokyčių (0,28 Mtne) įtakos nekompensavo sutaupyta energija (1,1 Mtne) ir sąnaudų sumažėjimas dėl kitų veiksnių (0,16 Mtne).

Lietuvos energetikos efektyvumo politika pramonės sektoriuje didžiausią dėmesį skiria finansinėms paskatoms, tokioms kaip investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, investicijoms į bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, investicijoms į švarųjį kurą ir pajėgumus (atsinaujinančios energijos išteklius ir atliekas). Investicinės subsidijos ir dalinis palūkanų kompensavimas yra priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančios energijos projektams įgyvendinti. Jos teikiamos iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Specialiosios klimato kaitos programos biudžetų. Finansiniai ištekliai yra orientuoti į energijos gamybos efektyvumo didinimą, teikiant paramą efektyviąjai kogeneracijai ir šilumos tiekimo sistemoms.